Vasario 28 dieną Vilniaus knygų mugėje buvo apdovanoti akcijos „Metų knygos rinkimai 2015“ laureatai. Viena jų – šiuo metu Kipre gyvenanti lietuvė Dalia Staponkutė.
Užsienio lietuvė D. Staponkutė apdovanota už esė knygą „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“. Pasak autorės, tai knyga apie gyvenimą tarp dviejų skirtingų kultūrų, siekimas išlaikyti lietuviškas šaknis svetur, besiblaškant tarp dviejų tėvynių. Ši knyga ypač aktuali globalizacijos laiku, paliečianti svarbią emigracijos temą.
Metų knygos rinkimų tikslas – skatinti domėjimasi šiuolaikine lietuvių literatūra, kelti skaitymo prestižą. Taip pat siekiama pristatyti geriausius šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinius. Šiemet akcija sulaukė didelio dėmesio, joje balsavo virš 21 tūkstantis skaitytojų.
D. Staponkutės knygos anotacija
Antroje knygoje „Iš dviejų renkuosi trečią“ D. Staponkutė tęsia gyvenimo kelionės temą, pradėtą esė rinktinėje „Lietumi prieš saulę“. Šįkart nuo kultūrinių filosofinių apmąstymų autorė pasuka intymumo link. Tekstai kupini tikroviškų herojų su tikrais vardais ir tikrų įvykių su tikromis detalėmis. Penkios knygos dalys – tarsi penkios autorės gyvenimo kryptys ir vis kitokia asmeninio mito dėlionė. Į Lietuvą ir Kiprą D. Staponkutė žvelgia kaip į dvi tėvynes – savo ir dukrų, – tačiau nei vienoje, nei kitoje nesijaučia atradusi save arba išsipildžiusi. Pamažu įsismelkia dar vienos – trečiosios – šalies nuojauta ir iškyla naujo pasirinkimo klausimas.
„Dalia Staponkutė yra viena iš tų retų svetur gyvenančių lietuvių rašytojų, kurių negalima priskirti kokiai nors banaliai apibrėžiamai mūsų literatūros krypčiai, tarkim, emigrantų literatūrai. Nuo pat pirmųjų esė Dalia Staponkutė – galbūt čia „kaltas“ filosofinis rašytojos išsilavinimas – stengėsi suvokti save kitoje kultūroje, atskleisdama tą suvokimą kaip didžiulį analitinį darbą. Ji nuolat reflektuoja ir fiksuoja savo – kaip lietuvės, intelektualios moters ir mamos – asmenybinį kismą tomis aplinkybėmis, kurios žmogų arba „ištapatina“, arba sutvirtina jo šaknis. Prisilietimas „iš vidaus“ prie šeimos ir moters gyvenimo Kipre, kurį dauguma skaitytojų žino kaip paplūdimį, ofšorinių kompanijų rojų ar šalį, kurioje „oras toks, koks Lietuvoje būna dvi dienas per metus“, atvers kitą, kiaurus metus, o gal ir visą gyvenimą audringo klimato zoną – tai pasaulio savyje ir savęs pasaulyje suvokimas.“
Giedra Radvilavičiūtė, rašytoja
„Staponkutės kūrybai būdingam dvipoliškumui suprasti labai paranki ispanų mąstytojo J. Ortegos y Gasseto pasiūlyta perskyra, pagal kurią Viduržemio jūros regiono kultūra yra persmelkta įspūdžių ir jusliškumo, o germanų – Šiaurės ir Vidurio Europos – kultūra yra kupina refleksijos. Ši knyga liudija sėkmingą šių kultūros pavidalų sintezę.“
Dalius Jonkus, filosofas
„Negalėdama pasirinkti tarp dviejų tėvynių, – nes ilgainiui ėmė jaustis svetima abiem, – Dalia Staponkutė pamažu atranda trečiąją šalį, siejamą ne su konkrečia vieta, o su nomadišku tapsmu, kūrybinių ieškojimų ir įspūdžių keliu, džiugesiu ir eksperimentu, atvirumu pasauliui, visuomet siūlančiam kitoniškumą.“
Laura Junutytė, filosofė
„Ši knyga – šiuolaikinis tarpkultūrinių ir lietuviškųjų, išorinių ir vidinių, realybės ir vaizduotės odisėjų variantas.“
Jūratė Čerškutė, literatūrologė
„Kaip ir visoje geroje literatūroje, čia nieko kategoriškai neteigiama, bet leidžiama pajausti daugialypį išgyvenimų audinį.“
Laimantas Jonušys, vertėjas, literatūros kritikas
Knyga iliustruota fotografo Arūno Baltėno nuotraukomis.
Vilniaus knygų mugės Facebook ir asmeninio archyvo nuotr.
