Dešimt minučių. Tiek užtruko mano apsilankymas Vilniaus knygų mugėje. 10 ilgų minučių, per kurias padariau labai rimtas išvadas apie knygas, jų vertę ir žmonių dviveidiškumą. Kiek šiomis dienomis kainuoja knyga? 20 eurų? Šiandien knyga yra ne visiems prieinamas ir ne pigus malonumas. Kaip ir bilietai į tą pačią knygų mugę, į kurią užėjau ne su spaudos akreditacija, o su paprastu bilietu, kaip eilinis Lietuvos gyventojas, kuris nulenkia galvą, atveria kišenes ir moka, moka, moka…
Be to, mums į galvą įkiša tuščias fantazijas, ir galvojame, kad renginys įgija daugiau prasmės ir prestižo, nes į jį eina prezidentė ir kiti kultūros atstovai. Tiesą sakant, manau, prezidentė ten eina, nes jau yra numatytas įvykis jos dienotvarkėje. Kitaip tariant, ji knygų mugėje pasirodo, nusifotografuoja, skaito kažkurios knygos ištrauką, sveikina visus su muge ir išeina. Aš irgi galėčiau būti prezidentu, nes tiek jos, tiek mano apsilankymai ten yra panašios trukmės.
Apmaudu matyti, kaip vaikų svajonės „eina per vamzdį“. Knygos turi padėti žmonėms save „kultūrinti“. Tai neturėtų būti elitinis dalykas. Kaip paskatinsi vaiką, kad knygą skaitytų, jei jo norima knyga yra jam per brangi? Mano manymu, brangiausi dalykai turėtų būti tie, kurie teršia gamtą arba kenkia sveikatai (pvz. alkoholis, kazino, cigaretės, nafta), o ne tie, kurie lavina žmogų ir jo intelektą. Viename Ispanijos mieste, ant šaligatvio, yra knygų dozatoriai. Vietoje šokoladų arba gaiviųjų gėrimų parduoda knygas, už simbolinę kainą.
Sutikau dar vieną įdomų personažą mugėje – Andrių Užkalnį, kuris atrodė labai linksmas ir visiems dalino šypsenas ir šilumą. Tai tikriausiai buvo dėl to, kad prie jo nebuvo restorano, kurį būtų galima sukritikuoti.
Ką dar? O, taip, politikai. Tai neturėtų būti staigmena niekam, nes yra akivaizdu, kad jie mėgsta ir myli knygas. Oi, ne? Čia dėl to, kad artėja rinkimai? Atsiprašau tada.
Nelabai noriu nukreipti strėlių į vieną ar kitą pusę, tačiau gal viena kritiška nuomonė tarp daug pompastikos padės žmonėms suprasti, kad viskas nėra rožinės spalvos ir kad negalima žaisti su vaikų svajonėmis vien dėl pinigų ar prestižo tarp kitų rašytojų.
Knygų mugė man, tiek savo gimtajame krašte, tiek dabar Lietuvoje, buvo renginys, artimas širdžiai, nes myliu knygas ir jų turiu labai daug, bet dabar tenka nusivilti, nulenkti galvą žemyn ir mokėti daugiau, negu reikėtų, už dalyką, kuris, mano galva, pamažu sensta ir tampa tuštybe.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur spartėjančios technologijos viską valdo, reikėtų labiau skatinti vaikus skaityti knygas, jas liesti, pamokyti, kad pačiupinėtų kiekvieną puslapį, kad patys sukurtų tos knygos pasaulį savo sąmonėje ir pasimestų ten; svajotų ir pajaustų tikros knygos istorijos grožį.
Jei taip bus daroma dėl vaikų gerovės, o nė dėl turto auginimo, tada aš esu už knygų muges, kitaip šiais metais bus paskutinis kartas, kai ten buvau.
Rimas Leonavičius
Vilnius knygų mugė Facebook nuotr.
