Istorijos tarpsnis, nepaliekantis abejingu

Vasario 27 dieną šešiolika užsienio lietuvių studentų klubo narių lankėsi Genocido aukų muziejuje, kuris įsikūręs buvusiuose KGB rūmuose.

Muziejus labai modernus, įsikūręs pačiame Vilniaus centre, šalia Lūkiškių aikštės, parodantis daugiau nei pusė amžiaus trukusius sovietų bei nacių nusikaltimus. Šie nusikaltimai, pasirodo, turėjo mums likti nežinomi. Būtent to siekė čia įsikūrę sovietinių represijų darbuotojai, 1991 metais naikindami dokumentus.

kgb 1 ulsk nuotr
Studentai iš Pietų Amerikos Genocido aukų muziejuje. ULSK nuotr.

1940 metais čia buvo įkurtas kalėjmas politiniams kaliniams. Jame buvo įrengta 57 tardymo kameros ir 2 karceriai. Kalėjmo patalpos iš karto buvo perpildytos. Ankštose kamerose buvo talpinama iki penkiolikos žmonių, neleidžiama jiems remtis į sienas, o naktį miegodavo kaip kas sugebėdavo. Kameros buvo šaltos ir drėgnos. Ant sienų nuolat kabėdavo vandens lašai, rūbai pasidengdavo baltu pelėsiu. Atlikus polichrominius tyrimus, paaiškėjo, kad sienos buvo perdažytos 18 kartų – taip buvo naikinami suimtųjų užrašai ir egzekucijų pėdsakai. Iš suimtųjų žiauriais būdais mėgindavo gauti informaciją apie partizanų veiklą ar ką nors sužinoti apie naujajai valdžiai nepalankius asmenis.  Dauguma iš tardytų žmonių šios vietos gyvi nepaliko. Jie buvo laidojami masinėse kapavietėse Tuskulėnų dvaro parko teritorijoje. Kraupi Tuskulėnų masinės kapavietės statistika – 767 palaikai. Tiek šiame kalėjime buvo nukankinta ir sušaudyta 1944-47 metais. Nežinoma kiek būtent antisovietinio pasipriešinimo dalyvių ar įtartų antisovietine veikla. Paskutinis politinis kalinys, kuris išėjo iš šio kalėjmo 1987 metais – Nijolė Sadūnaitė. Iki 1991 metų čia dar buvo kriminalinių nusikaltėlių. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, iš karto čia buvo įkurtas muziejus.

kgb ulsk nuotr
Užsienio lietuviai Genocido aukų muziejuje. ULSK nuotr.

Muziejus taip pat parodo tremtinių gyvenimą ir jų sunkų kelią nepriklausomybės link. Apie visą tai užsienio lietuvių studentų klubas sužinojo dalyvaudamas paskaitoje, kurioje buvo išsamiai pristatytas tremtinių gyvenimas, lageriai, gyvenimas sovietų okupacijos metu. Tai labai sunkus laiko tarpsnis Lietuvos istorijoje – nepaliekantis lankytojo abejingu.

Nuotraukas, darytas apsilankymo metu, rasite čia.

Irena Kowalewska

Patinka? PasidalinkShare on Facebook
Facebook
0Share on VK
VK
Email this to someone
email
Tweet about this on Twitter
Twitter