Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įsitikinusi, kad požiūris į profesinį mokymą Lietuvoje sparčiai keičiasi, o mokyklos sulaukia vis daugiau mokinių. „Profesinio mokymo prestižui didelę žalą padarė sovietmetis, tačiau per pastaruosius dešimtmečius padėtis pasikeitė. Profesinės mokyklos atnaujina, kuria naujas, patrauklias programas atsižvelgdamos į rinkos poreikius ir darbdavių siūlymus. Ministerija daug dėmesio skiria sektorinių mokymo centrų plėtrai, jų aprūpinimui naujausia įranga, todėl mokyklose parengiami itin aukštos kvalifikacijos specialistai“, – teigia švietimo ir mokslo ministrė.
Apie permainas profesiniame mokyme, mokyklų iššūkius ir tendencijas Lietuvoje ir Europos šalyse švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė pasidalijo įžvalgomis išskirtiniame interviu.
Liepos mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija buvo pranešusi, kad profesinis mokymas tampa vis populiaresnis tarp jaunimo. Priėmimui į profesines mokyklas įsibėgėjant, mokytis darbo rinkoje paklausaus amato jau pareiškė norą per 8,5 tūkst. moksleivių – sulaukta beveik 800 daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pačiu laiku.
„Reaguodama į darbo rinkos poreikius, Švietimo ir mokslo ministerija skatina jaunuolius rinktis profesines mokyklas. Daug investavome į jų infrastruktūrą ir kokybę. Dauguma yra atnaujintos, aprūpintos pačia moderniausia praktinio mokymo įranga, kokią naudoja ir pažangiausios verslo bendrovės. Profesinių mokyklų bendradarbiavimas su darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais, naujos mokymo programos suteikia absolventams geresnę įsidarbinimo perspektyvą”, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Kaip pabrėžia ministrė, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius pastaraisiais metais mažėja, o norinčiųjų mokytis profesinėse mokyklose skaičius auga kasmet po 10 proc., arba apie 2 tūkst. jaunuolių.
Šiemet norintieji įgyti amato dažniausiai renkasi grožio ir sveikatos paslaugų, tokių kaip kirpėjo, kosmetiko-vizažisto, masažisto, kosmetologo, taip pat automechaniko, statybininko apdailininko, suvirintojo profesijas. Didelio susidomėjimo sulaukia naujos profesinėse mokyklose siūlomos programuotojo ir aviamechaniko specialybės.
Nors priėmimas tęsis iki rugsėjo 1 d., dešimt profesinio mokymo įstaigų jau yra gavusios daugiau kaip 60 proc. būsimųjų mokinių paraiškų. Itin gausaus ankstyvo stojančiųjų antplūdžio šiemet sulaukė Plungės technologijų ir verslo mokykla, Panevėžio profesinio rengimo centras, Elektrėnų profesinio mokymo centras, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla.
74 šalies profesinio mokymo įstaigos siūlo per 200 įvairių profesinio mokymo programų įvairiuose ūkio sektoriuose: architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ir t.t.
Į profesines mokyklas priimami mokiniai nuo 14 metų. Profesinėse mokyklose galima įgyti kvalifikaciją arba kvalifikaciją kartu su pagrindiniu arba viduriniu išsilavinimu. Į profesines mokyklas taip pat tat priimami suaugę asmenys, kurie siekia patobulinti ar įgyti naują kompetenciją ar kvalifikaciją.
Profesinis mokymas yra nemokamas pirmą kartą kvalifikacijos siekiantiems asmenims. Pažangiems mokiniams mokamos stipendijos, jie aprūpinami bendrabučiu.
ŠMM inf.
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Youtube klipo stop kadras
