Studijų programas Lietuvoje vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai. Jų sąrašą galima rasti čia. Koleginės studijų programos labiau orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai, studijos paprastai trunka 3 metus, jas baigus įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis (kartu gali būti įgyjama ir kvalifikacija). Universitetuose yra vykdomos bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programos. Bakalauro studijos paprastai trunka 4 metus ir įgyjamas bakalauro laipsnis (kvalifikacija), magistrantūros studijos – 2 metus, įgyjamas magistro laipsnis (kvalifikacija), doktorantūros studijos – 4 metus, įgyjamas mokslo (meno) daktaro laipsnis. Taip pat universitetai vykdo vientisąsias studijas, kurios tęstinumu jungia pirmąją ir antrąją studijų pakopas. Paprastai jos trunka 6 metus, baigus šias studijas įgyjamas magistro laipsnis (kvalifikacija).
Priėmimas. Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos žingsnius:
- kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur būtų atliktas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių pervedimas į lietuviškąją vertinimo sistemą (www.skvc.lt)
- išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos. Lietuvių kalbos įskaitą galima išlaikyti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedroje (http://www.lsk.flf.vu.lt)
- pateikti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymą (www.lamabpo.lt)
- išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas)
- iki numatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo trejus metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo trejus metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės)
Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu. Jį organizuoja LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) – www.lamabpo.lt.
- Priėmimo datos būna skelbiamos sausio mėnesį
- Priėmimas paprastai prasideda birželio 1 d.
- Prašymų registracija tęsiasi beveik du mėnesius
Svarbu! Organizuotas priėmimas vykdomas tik į 1 pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijas ir į vientisąsias studijas. Į magistrantūros studijas priėmimą vykdo patys universitetai, į doktorantūros studijas – universitetai ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai.
Akademinis pripažinimas. Jeigu esate baigęs dalį studijų ir norite tęsti jas Lietuvoje, reikia kreiptis į pasirinktą aukštąją mokyklą. Jeigu aukštąjį išsilavinimą įgijote užsienio valstybėje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, jums reikės užsienio šalyje įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Šiuo metu tokį įgaliojimą turi Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, LCC tarptautinis universitetas ir Klaipėdos universitetas.
Parama stojantiesiems. Skirtingos vertinimo sistemos bei mokymo programos užsienio valstybėse apsunkina užsienio lietuvių, stojančių į Lietuvos aukštąsias mokyklas, tinkamą konkuravimą su Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventais. Dėl tos priežasties užsienio lietuviams yra siūloma lengvata – stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus, atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą. Dar vienas balas pridedamas tiems abiturientams, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas:
- Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje
- Punsko Kovo 11-osios licėjus Lenkijoje
- Maskvos Jurgio Baltrušaičio mokykla Rusijoje
- Rygos lietuvių vidurinė mokykla Latvijoje
- Pelesos vidurinė mokykla Baltarusijoje
- Rimdžiūnų vidurinė mokykla Baltarusijoje
Finansinė parama studijuojantiesiems. Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo studento socialinės padėties.
Finansinę paramą studijoms Lietuvoje galima gauti, jeigu esate užsienio lietuvis, ne mažiau kaip 3 metus gyvenote užsienyje ir:
- ten įgijote vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą;
- atvykęs į Lietuvą pradėjote mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijote vidurinį išsilavinimą.
Stipendijos dydis yra 123,5 Eur per mėnesį. Ji skiriama vienam studijų semestrui ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos. Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, kuri skiriama, atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 203 Eur iki 319 Eur). Studentas turi teisę gauti abiejų rūšių paramą. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.
Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.
Paraiška internetu pildoma: rudens semestrui – iki rugsėjo 30 dienos; pavasario semestrui – iki vasario 20 dienos.
Mokestis. Neįstojus į valstybės finansuojamą studijų vietą galima studijuoti savo lėšomis. Studijų kainą nustato aukštoji mokykla. Studentams yra galimybė gauti stipendiją ar kompensaciją už studijų kainą.
Kalba. Lietuvių, anglų, rusų.
Aukštųjų mokyklų ir studijų programų sąrašą galima rasti AIKOS arba Study in Lithuania svetainėse.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija
