Rugpjūčio 3 dieną Kauno Petrašiūnų kapinėse buvo perlaidoti Gabrieliaus Žemkalnio-Landsbergio ir jo žmonos Danutės Žemkalnienės palaikai. Apie tai pranešė Facebook paskyroje G. Žemkalnio brolis Vytautas Landsbergis.
Gabrielius ir Dana ŽEMKALNIAI
grįžo į Lietuvą.
Rytoj, rugpjūčio 3 dieną, 14val. jų pelenai atguls Petrašiūnuose
į bendrą Landsbergių-Žemkalnių šeimos kapą.
Teilsis.
G. Žemkalnis-Landsbergis 2017 m. gruodį mirė Melburne, Australijoje. Jam buvo 88-eri. Jo žmona Danutė mirė 2018-ųjų rugsėjį sulaukusi 90 metų – taip pat Melburne.
Vilniaus lietuvių namų bendruomenė, Užsienio lietuvių studentų klubas dar kartą nuoširdžiai užjaučia visą šeimą ir artimuosius dėl Gabrieliaus ir Danutės Žemkalnių-Landsbergių netekties.
Šie du žmonės buvo neatsiejama Vilniaus lietuvių namų dalimi. Abu nuolat lankėsi mokykloje įvairių švenčių metu, globojo veikiantį Jaunųjų konsulų klubą, visokeriopai rėmė mokyklos veiklą, mokinius.
Daugelį sugrąžino į Tėvynę
Kaip esame rašę anksčiau, Žemkalniai ne kartą mokyklos mokiniams pasakojo įkvepiančias istorijas apie akimirkas praleistas išeivijoje, taip pat apie jų keliones pas Sibiro lietuvius. Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje bendruomenės minčiai ir gyvenimui „Pasaulio lietuvis“ G. Žemkalnis-Landsbergis 2007-aisiais rašė publikaciją apie „Lietuvių namų“ (dabar – Vilniaus lietuvių namai) mokyklos gyvenimą, apie pasaulyje sutiktus bei sugrąžintus Tėvynėn lietuvius. Kurie, matyt, buvo sutikti ne šiaip sau.
„Jaudinantys momentai. Pagalvoji, kad kažką darome gerai. Prieš septynerius metus, nuvykus į trėmimo vietovių centrą Buriatijos sostinėje Ulan Ude, netoli Mongolijos, oro uoste mus pasitiko lietuvių būrelis, kuriame buvo ir maža mergytė vardu Darja, apsirengusi lietuviškais tautiniais drabužiais. Tą rudenį ją jau sutikome Lietuvių namuose, daug metų stebėjome ir džiaugėmės, matydami, kaip ji augo, brendo. Ir štai šiandien ji – medicinos studentė Lietuvoje. Tai tik vienas pavyzdys. Iš tikrųjų, kažkas, kažkur, kažką padaro gerai.“ – 2007 metų lapkritį rašė G. Žemkalnis-Landsbergis.
Biografija
G. Žemkalnis-Landsbergis (1929 m. sausio 31 d. Kaune – 2017 m. gruodžio 10 d. Melburne) – Australijos lietuvių radijo ir spaudos darbuotojas, nurodoma laisvojoje interneto enciklopedijoje Vikipedija.
Tėvas inžinierius architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, motina kalbininko Jono Jablonskio duktė Ona, brolis Vytautas Landsbergis.
Mokėsi „Aušros“ berniukų gimnazijoje Kaune, baigė Reddorfo lietuvių gimnaziją Vokietijoje. 1944 m. su Voldemaru Adamkavičiumi (Valdu Adamkumi) ir Liūtu Griniumi leido ir redagavo pogrindinį laikraštį „Jaunime, budėk!“. Buvo gestapo areštuotas ir iki 1945 m. kalintas Vokietijoje. Iki 1948 m. gyvendamas Vokietijoje bendradarbiavo lietuviškuose laikraščiuose.
1948 m. išvyko į Australiją. Australijos lietuvių kultūros fondo vienas steigėjų. Paskelbė rašinių vietos lietuvių laikraščiuose „Australijos lietuvis“, „Mūsų pastogė“, „Tėviškės aidai“, „Baltic News“, kitur leidžiamuose lietuvių leidiniuose „Europos lietuvis“, „Tėviškės žiburiai“, „Pasaulio lietuvis“, „Lietuvos aidas“, „Lithuanian Weekly“.
1974 m. su kitais Melburno radijo stotyje „3ZZ“ pradėjo rengti lietuviškas laidas, buvo jų prodiuseris, pranešėjas. Nuo 1975 m. Australijos SBS radijo lietuviškų laidų rengėjas; 1979–1994 m. jų vadovas. Priklausė Australijos žurnalistų sąjungai. 1998–2009 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje.
Gabrieliaus Žemkalnio-Landsbergio ir jo žmonos Danutės Žemkalnienės-Landsbergienės palaikai, parvežti iš Australijos, 2019 m. rugpjūčio 3 d. perlaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Mes kaip paukščiai į Lietuvą grįžtam
G. Žemkalnis-Landsbergis kartu su žmona Danute, būdami Vilniaus lietuvių namų bendruomenės, šeimos nariais, ne kartą kartu su mokiniais giedojo mokyklos himną. Simboliška dar kartą šį himną bent jau perskaityti ir padėkoti jiems už pagalbą, pastangas grąžinti ne vieną paukštį namo..
Susirinkom iš tolimo krašto
Nuo Altajaus, Seinų, Vorkutos,
Kad išmoktume protėvių rašto,
Pasisemtume jųjų doros.
Priedainis
Mes kaip paukščiai į Lietuvą grįžtam.
Mums Aukščiausias nurodo takus.
Bočių žemė vaikus atpažįsta,
Lietuvaičių čia Namas jaukus.
Namų šilumą jaučiam kas dieną,
Pedagogai mums – tėtis, mama.
Jie mus myli visus ir kiekvieną,-
Nevilties apsupty – atrama.
Priedainis
Mes kaip paukščiai į Lietuvą grįžtam.
Mums Aukščiausias nurodo takus.
Bočių žemė vaikus atpažįsta,
Lietuvaičių čia Namas jaukus.
ULSK inf., G. Žemkalnio, V. V. Lansbergio, 15 min. nuotr.
