Académie de Vilna arba Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)

Nacionalinėje dailės galerijoje spalio mėnesį atidarytoje parodoje mėginama pristatyti beveik penkis dešimtmečius Vilniuje veikusią piešimo mokyklą. Académie de Vilna… šis mistiškos Vilniaus akademijos pavadinimas ne kartą minimas Paryžiaus ar Izraelio mokyklos dailininkų litvakų biografijose. Tai kas gi iš tiesų buvo toji Vilniaus akademija, davusi pradžią tokiam dideliam skaičiui iškilių dailininkų? Dvylika užsienio lietuvių kilmės jaunų lietuvaičių, atvykusių iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Moldovos, Rusijos, norėjo daugiau sužinoti ne tik apie jų asmenines istorijas, bet taip pat, kaip jie darė įtaką pasaulėžiūrai ir kultūriniam gyvenimui.

Sužinojome, kad tai gerokai primiršta ir iki galo mūsų lietuvių neįvertinta Vilniaus piešimo mokykla, kurią 1866 m. pabaigoje įsteigė carinės Rusijos valdininkai, supratę, kad nėra kam tapyti ikonų Vilniaus stačiatikių cerkvėms. Iš tiesų, pradžioje XIX a., uždarius Vilniaus universitetą, Lietuvoje nebeliko jokios tinkamos dailės ugdymo vietos – pasirodo, net nebuvo paprasčiausios piešimo mokyklos.

Iškart po sukilimo – 1864 m. – valdžia pavedė Vilniuje įsteigti ikonų dirbtuvę, tačiau ji nepasiteisino. 1866 m. į Vilnių atvyko Ivanas Trutnevas – nors buvo ištikimas Rusijai, tačiau savo, kaip meno profesionalo, darbui pasišventęs dailininkas. Ironiška, jo sudarytoje Piešimo mokyklos programoje nebuvo nenumatyta nė viena ikonų tapybai skirta paskaita ar pamoka. Keli šio dailininko peizažai ir portretai šioje parodoje pasitiko mus ant šoninės, mokytojams skirtos sienos.

Žymiausi akademijos mokiniai– Jehuda Epšteinas, Borisas Šacas, Chaimas Sutinas, Robertas Geninas, Pinchus Kremenis, Kikoinas ir daugelis kitų. Kartu su jais Vilniaus piešimo mokykloje mokėsi ir žymūs Lietuvos dailininkai: Vladas Didžiokas, Juozas Zikaras, Vytautas Kairiūkštis, Liudomiras Slendzinskis, Rapolas Jakimavičius ir kiti.

Vieni, baigę aukštuosius dailės mokslus, liko Lietuvoje ir įsiliejo į dailės gyvenimą, kiti susiejo savo ateitį su Izraeliu, Rusija ar Baltarusija, dar kiti praturtino Paryžiaus, Vokietijos ar Lenkijos dailės gyvenimą, paliko ten  ryškių pėdsakų.

Parodoje eksponuojami apie 70 dailininkų – mokyklos dėstytojų ir buvusių jos mokinių kūriniai – per 350 tapybos, skulptūros, grafikos darbų iš žymiausių Lietuvos, Izraelio, Baltarusijos, muziejų rinkinių ir įvairių privačių kolekcijų.

Kas dar nematė – siūlome apsilankyti. Deja, negalima fotografuoti.

Irena Kowalewska, ULSK nuotr.

Patinka? PasidalinkShare on Facebook
Facebook
0Share on VK
VK
Email this to someone
email
Tweet about this on Twitter
Twitter