Trumpai apie save – vardas, pavardė, iš kur atvykai, koks tavo amžius, ką veiki Lietuvoje? Kur mokaisi/mokeisi? Kur dirbi? Kuo domiesi?
Esu Gabija Rogožaitė. Atvykau iš Izraelio. Dabar man 20 metų ir šiuo metu studijuoju multimedijos dizainą pirmame kurse. Mokiausi „Vilniaus lietuvių namų“ gimnazijoje.
Kodėl sugrįžai į Lietuvą? Kuo ji tave žavi, o gal pykdo?
Kartu su tėvais kiekvienas vasaros atostogas skrisdavome į Lietuvą aplankyti senelių ir giminių. Labai man patiko Lietuva. Sugrįžusi namo, į Izraelį, nuolat galvodavau apie Lietuvą ir, galų gale, supratau, kad man Izraelyje – ne vieta. Kai mama surado Vilniaus lietuvių namų mokyklą internete, visus metus ją įkalbinėjau, kad leistų man mokytis joje. Nežinau, kodėl norėjau sugrįžti į Lietuvą. Manau, lietuviška kultūra man asmeniškai labiau patiko nei izraelietiška – jos labai skirtingos.
Vieni sako, kad Lietuvoje nėra tiek galimybių, kiek jų yra užsienio šalyse – ką pati apie tai manai?
Labai priklauso nuo to, ko ieškai. Pati esu menininkė, tad man Lietuvoje labai patinka, nes čia suteikiama daugiau galimybių. Per 5 metus gyvenimo Lietuvoje išmokau daugiau negu Izraelyje per 15 metų. Kitą vertus, visur kažko trūksta, tai nemanau, kad Lietuva šiuo atveju yra išskirtinė.
Su kuo tau asocijuojasi Lietuva? Ar tai tik krepšinis?
Miškai – ta graži žaluma ir ežerai, kurių Izraelis, deja, nelabai turi. Izraelis turi kitokį savo grožį.
Ko norėtum paklausti Lietuvos – juk jai šimtas metų?
Kada pakeisi troleibusus?
Ko norėtum palinkėti Lietuvai – juk jai vėlgi tas pats šimtas metų?
Kad gyventų dar 100 metų, ir dar 100 metų! Dar daug-daug metų, nes aš ją labai myliu.
Ačiū už atsakymus
P. Taraškevičiaus archyvo nuotr.
—
Pokalbiai apie Lietuvą – ULSK tekstų ciklas, skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui. Tai tekstai, kuriuose iš užsienio į Lietuvą sugrįžę lietuviai tarsi kalba su pačia Lietuva. Kalba apie viską, kas jiems aktualu, ir, žinoma, apie tai, kodėl sugrįžo.
