Neprašyti Marijos patarimai: Italija

Marija Radisauskaite Italijoje 2017 asmeninio archyvo nuotr

Šaltais ir tamsiais žiemos vakarais smagu prisiminti šiltas vasaros dienas, keliones, pokalbius ir išpūdžius, kurie verčia nusišypsoti. Aš irgi turiu tokių prisiminimų, kuriais noriu pasidalinti su Jumis. Šią vasarą lankiausi Italijoje: sūrio, makaronų ir limoncello gimtinėje. Aplankiau ir Romą, ir Florenciją, ir kitus mažus miestelius. Taigi, leiskimės kelionėn kartu.

Jus net neįsivaizduojate, kaip norėjau vėl paragauti to pasakiško Tiramisu iš Popmpi kepyklėlės!  Iškart atvykusi, bėgte bėgau Spanish Steps link, kad vėl pajausčiau tą magišką skonį. Sakysite, kad  keistuolė, važiuoja į Romą tik dėl kažkokio pyrago. Mano atsakymas Jums – O Jūs nuvažiuokite ir paragaukite, dėl jo tikrai verta grįžti. J

Pasimokiusi iš savo klaidų, į šią kelionę bilietus į tam tikrus istorinius objektus nusipirkau iš anksto. Todėl rugsėjo 4 dieną – laiminga su bilietu rankoje žygiavau į Vatikaną! Mano patarimas Jums būtų toks: norint patekti į Švento Petro baziliką, geriau rinktis vėlesnį laiką (apie 17-18 val.), tokiu metu eilė būna mažiausia. Taipogi noriu pabrėžti, kad jeigu keliausite vasaros metu, tai nepamirškite į bažnyčią pasiimti kokią nors skarą, kuri dengtų Jūsų pečius ir kojas. Kalbant apie pačią bažnyčią, tai galiu pasakyti, kad ji yra be galo graži, kupina meninių kūrinių ir turi savyje kažką tokio, kas verčia tave pasijauti joje tokiu mažučiu, palyginus su ja. Nors ir kalbu, kokia gi graži ši bažnyčia, man ji vis tiek pasirodė „eiline“, neskaitant tam tikrų niuansų. Nežinau, kodėl taip yra, galbūt todėl, kad jau buvau mačiusi tiek daug tokio tipo kūrinių, o gal tai ateis su laiku… Turbūt nieko nenustebinsiu pasakiusi, kad Vatikane yra ne tik bažnyčia, o dar ir muziejus, taigi, aplankiau ir jį. Bilietus vėlgi  nusipirkau iš anksto, todėl eilėje stovėti nereikėjo. Praėjus visas patikras, prieš Jus atsivers sodas, kurio gražumas atima žadą tikrąja ta žodžio prasme. Kyla mintis, jeigu sodas toks, tai kas gi slepiasi tose aukštų lubų salėse? To aš Jums nepasakosiu, patys pamatysite, bet duosiu mažą patarimą: prieš einant į muziejų, būtinai paskaitykite plačiau apie tai, kas ten eksponuojama, jeigu nenorite eiti su gidu. J  P. S. Jeigu ką, tai visada galima prisijungti prie kokios nors grupes jau pačiame muziejuje. J

Žinoma, aplankiau daug bažnyčių ir jose klausiau nemokamų klasikinės muzikos koncertų. Tarp kitko, galite apie tai irgi pasvarstyti, jeigu lankotės mieste jau ne pirmą kartą, tai galite nueiti į teatrą ar koncertą, tokiu būdu Jūs pajausite miestą ir šalį iš jų kultūrines pusės! Kai kurios bažnyčios buvo mano „sąraše“ iš anksto, pvz., Santa Maria Maggiore bazilika, kurioje palaidotas italų baroko skulptorius ir dailininkas Gian Lorenzo Bernini. Jis sukūrė brandžiojo baroko fontano tipą, kurio pavyzdžiu yra garsusis Navonos aikštės (Piazza NavonaKeturių upių fontanas.

Įdomus pastebėjimas: pirmąjį mėnesio sekmadienį įėjimas į Šventojo Angelo pilį yra nemokamas, o vakare (tiksliau beveik naktį) atsiveria įspūdingas vaizdas į Šv. Petro baziliką. Visą vasarą ir pirmąją  rudens savaitę Tibro krantinėje girdisi gyva muzika ir „Aperol Spritz“ liejasi upėmis! Tobula atmosfera smagiai užbaigti karštą dieną.

Marija Radisauskayte
Marijos patarimas – Italijoje bilietus į lankytinas vietas vertėtų įsigyti iš anksto.

DĖMESIO: ieškantiems panoraminių vaizdų fotografijoms! Būtinai užlipkite į II Vitariano stogą. Į patį pastatą/monumentą įėjimas yra nemokamas. Muziejus turi tokią apžvalgos aikštelę, kur yra paaiškinamieji stendai, tačiau gražesnis ir pilnesnis vaizdas yra aukščiau, ant stogo. Liftas kainuoja 7€, jokios nuolaidos netaikomos.

Ką manote, jei trumpam išvažiuoti iš Romos tarkim į … mažą miestelį ant kalno – Orvieto? Siūlau traukinio bilietą įsigyti iš anksto, nes tuose „bilietų automatuose“ pigių bilietų kažkaip įsigyti nepavyks, tada Jums reikės laukti eilėje informacijos ofise/kasose, tad tiesiog Jums patiems taip bus paprasčiau. Taigi Orvieto – mažas miestelis. Tam, kad patekti į senamiestį, na ir šiaip į didesnę miesto dalį, reikia kilti funikulieriumi. Būtinai nusileiskite į Šv. Patriko šulinį (Pozzo di San Patrizio), tai yra inžinerijos stebuklas, nes pastatytas uoloje. Šulinio gylis 53 metrai, jis yra spiralės formos, kad tušti ir pilni vandeniu vežimai pakeliui nesusikirstų. Šulinyje 248 laiptukai ir juos apšviečia 70 didelių langų, kuriose galima padaryti gana įdomių nuotraukų! Keliaujame toliau ir artėjame prie mažos aikštės, kurioje stovi Il Duomo di Orvieto arba pagrindinė miesto Katedra, kurios gražumas yra toks, kad net nesugebėsiu Jums papasakoti. Fasadas yra puoštas freskomis, išraižytomis statulomis, šonai juodai balti… Dauguma turistų važiuoja į Milaną ar į Florenciją, kad pamatytų jų Duomo, tačiau pati  dar nesu mačiusi gražesnės tokiame mažame miestelyje. Jūs atsisėdate maždaug 5 metrų atstumu nuo katedros ir atrodo, kad šis nuostabus meno kūrinys tuoj pat Jus sugers! Tokiai didelei katedrai norėtųsi kiek didesnes aikštės, tačiau gal tame ir yra visas žavesys? J Ji yra magiška ne tik iš išorės, bet ir viduje tikrai nėra kukli!  Ką dar pažiūrėti Orvieto? Siūlau tiesiog pasivaikščioti po miestelį, aplankyti  mažas kavinukes su vietiniais gyventojais, užsukti į parduotuvę ar tiesiog pamaitinti mielą miestelio  praeivį-katinuką J

Keliaujame toliau po Italija. Sekantis miestas – Florencija arba itališkai Firenze! Į miestą atvažiavau ankstyvą rytą, todėl miestas tik kėlėsi, žadinosi. Rytinę kavą gėriau senoje kavinėje su vaizdu į pagrindinę Florencijos bažnyčią Cattedrale di Santa Maria del Fiore. Pasakiško grožio kūrinis, kuriuo galima grožėtis valandų valandas. Išorė yra kupina mažų detalių, kurias atrandate pažiūrėję vis iš kito kampo. Žiūrint į tokius kūrinius, susimąstai apie žmogaus galybes. Noriu pabrėžti, kad viduje bažnyčia kuklesnė už išorėje esantį fasadą, tačiau bažnyčios kupolas savo gražumu viską atperka. Tarp kitko, bažnyčioje galima įsigyti ekskursiją tiek po požemius, tiek po kupolą.

Judame garsiosios galerijos Uffizi link. Žinoma, bilietus įsigijau iš anksto, todėl eilėje ilgai nelaukiau. Tiesą sakant, daug man Jums pasakoti nesinori, nes turite patys viską pamatyti ir suprasti, kas Jums asmeniškai patinka, o kas ne, tačiau pasidalinsiu vienu savo įspūdžiu. Aš pirmą kartą gyvenime pamačiau Sandro Botičelio Veneros gimimą. Kažkodėl niekada nemaniau, jog ją pamatysiu. Aš įsitikinusi dėl Mona Lizos, Klyksmo ar Paskutinės vakarienės. Žinau, kad pamatysiu juos anksčiau ar vėliau, o čia… Ji tokia jauna, nekalta ir graži, žiūrėdamas į paveikslą jauti, kad jai nejauku, net norisi jai kažkaip padėti. Aplankyti galeriją būtina ne tik dėl to, kad joje surinkti unikaliausi meno kūriniai iš viso pasaulio, bet ir dėl pasakiškos pastato architektūros.

Paeikime giliau į miestą, pereikime per Ponte Vecchio arba, kitaip tariant, Senąjį/Auksinį tiltą. Mėgstate siųsti atvirukus? Būtinai nufotografuokite vaizdą, kuris atsiveria nuo tilto ir bus Jums originalus, gražus atvirukas siųsti. Taip pat ant tilto išsidėstė daugybė juvelyrikos parduotuvėlių, kurios pradėjo savo veiklą dar nuo Medyčių laikų. Ką dar vertėtu pamatyti Florencijoje? Tikslaus plano – nėra, pasivaikščiokite gatvelėmis, užeikite į miesto turgų, nusipirkite kokį odinį pakabuką. Florencijoje – daug aikščių ir gražiausių bažnyčių, būtinai jas aplankykite, nes galite atrasti kažką labai įdomaus ir tikrai netikėto, neregėto!

Mano kelionė – pabaigos link. Smagu buvo prisiminti visus tuos jausmus, išgyventi juos dar kartą, nusišypsoti J

Daug smagių kelionių!

Marija Radišauskaitė

Asmeninio archyvo nuotr.

Patinka? PasidalinkShare on Facebook0Share on VKEmail this to someoneShare on Google+0Tweet about this on Twitter