Kai studentai keliauja pas baroną

Išaušęs ankstus spalio pabaigos rytas nežadėjo gražios dienos, bet į autobusą sugužėję gerai nusiteikę, besišypsantys užsienio lietuvių studentai vertė tikėti, kad bus puiki išvyka. Nuojautos pasitvirtino, jau vos pavažiavus Kauno ,,Megos‘‘ prekybos centrą, horizonte pasirodė žydro dangaus juosta, kuri stūmė pilkus lietaus debesis tolyn nuo kelionės tikslo – Pakruojo dvaro. Tai džiugino ir vertė patikėti, kad lietinga savaitė ir tamsus ūkanotas rytas atneš puikią dieną. Mūsų gidė Nijolė kelionės metu autobuse pasakojo apie Lietuvos dvarų klestėjimą ir nykimą, jų kasdienybę ir šventes. Taip pat sužinojome apie žymiausių bajorų giminių dalyvavimą politiniame ir ekonominiame Lietuvos gyvenime.

Atvykus į Pakruojo dvarą, mus pasitiko nepaprasta aplinka: puikūs rūmai, auksiniais lapais pasipuošęs dvaro parkas, meilės sala, kurios krantus skalauja Kruonio upė, ir antys, kurių buvo nesuskaičiuojama daugybė. Ūkinėje dalyje gageno žąsys, pievoje ganėsi ožkos, buvo matyti įvairiausi rakandai ir kiti XIX a. žemės ūkio technikos stebuklai. Prasidėjus dvaro darbo dienai, susipažinome su dvaro tijūnu, kartu su juo visi atvykę prisiekė ir, tapę baudžiauninkais, turėjo per dieną nudirbti privalomus lauko darbus.

ulsk studente pakruojo dvare 2017

Koks džiaugsmas, kad užsienio lietuvių klube buvo tiek jaunų ir apsukrių vaikinų, kurie, negailėdami savo jėgų, atliko visus jiems paskirtus darbus. Pirmiausia, jiems reikėjo kultuve velėti nosines, ištrintas šarminiu muilu, pagaliau jas ant rintės pavolioti. Žinoma, atlikus tokį neįprastą vyrams darbą, smagieji studentai sulaukė žavių dvaro skalbėjų dėmesio ir padėkų, kad jas išvadavo nuo sunkaus darbo. Bet linksmybės tuo nesibaigė, nes kitas šaunus jaunuolis buvo pristatytas varinėti žąsis žąsų lenktynėse. Atvykus baronui, visi atsipalaidavo ir smagiai leido laiką žiūrėdami žirgų pasirodymą. Žinoma, kaipgi XIX a. Lietuva be Tado Blindos, kuris visiems iš po nosies nuvarė barono karietą, kaip iš meilės apsvaigęs baronaitei Ievutei bandė pabėgti iš dvaro, dėl ko buvo viešai baudžiamas, bet, geros barono širdies dėka, Tadui Blindai ir Ievutei buvo leista susituokti. Kokia laimė atėjo į dvaro kiemą, kai visi svečiai, atvykę iš tolimų kraštų, suėjo į klojimą, kur buvo atšvęstos tikros lietuviškos vestuvės. O kiek amatininkų sugūžėjo tą dieną į dvarą! Apsilankė bitininkė, siuvėja, audėja, kalvis, parfumerė, puodžius, velėja, duonkepys, gerai, kad studentai jauni, vikrūs ir smagūs, todėl spėjo visus amatininkus aplankyti ir dar pasiklausyti pasakojimo apie dvaro istoriją ir jame gyvenusių ponų gyvenimo vingrybes bei susipažinti su XIX a. dvaro parėdymais, kas mūsų dienomis įvardinama, gero elgesio taisyklėmis.

ulsk pakruojo dvare 2017

Šios nepakartojamos dienos įspūdžiais galima būtų dalintis dar labai ilgai, bet ir pačios nuostabiausios dienos turi savo vakarą. Užsienio lietuvių studentų klubo nariai pirmą kartą lankėsi tokiame interaktyviame muziejuje. Mes ten neradome jokio stendo, niekas ,,neapkrovė‘‘, aišku, svarbia, bet sunkiai įsisavinama teorine medžiaga. Linksmai, paprastai buvo parodytas kasdienis dvaro  gyvenimas, jo istorija pristatyta teatralizuotai. Kiekvienas šio muziejaus darbuotojas ne tik puikus aktorius, bet amatininkas, kantriai paaiškinęs ir parodęs, kaip pasigaminti žvakę, pirmą laimingąją vinį… O kaip smagu svečiams buvo pasikalbėti, padiskutuoti su dvaro savininku apie XIX a. Lietuvos padėtį. Už galimybę keliauti ir geriau susipažinti su Lietuvos istorija, už nuolatinę pagalbą mums  esame dėkingi Švietimo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus darbuotojoms Virginijai Ringevičienei ir Daivai Žemgulienei.

Irena Kowalewska

Patinka? PasidalinkShare on Facebook
Facebook
0Share on VK
VK
Email this to someone
email
Tweet about this on Twitter
Twitter