Saulės (ir) miesto link

1

Lapkričio pradžioje Užsienio lietuvių studentų klubo nariai nusprendė aplankyti ir susipažinti su Šiauliais, kurie dar ir dabar dažnai vadinami Saulės miestu. Nieko nelaukęs smagus jaunimėlis ankstų rytą pradėjo kelionę Šiaulių link. Po kelių valandų kelionės iš Vilniaus Užsienio lietuvių studentus Šiauliai pasitiko elegantiškai pasipuošę savo pirmais žieminiais marškiniais.

Jaunos širdys degė noru geriau susipažinti su šio krašto istorija, žymiais žmonėmis, kurių palikimas ir idėjos iki šiol yra neatsiejama miesto dalis. Arčiau susipažinti su Šiauliuose gyvenusia žydų bendruomene, jos papročiais ir tradicijomis, kuri tuometiniame mieste darė nemažą įtaką miesto ekonomikai.  Vienas ryškiausių  XX a. pirklys, fabrikantas ir pramonininkas Chaimas Frenkelis, kuris įkūrė odos perdirbimo fabriką, tuo metu perdirbusį daugiausia odos gaminių visoje Rusijos imperijoje. Chaimo Frenkelio secesijos (jugendo) stiliaus namas Šiauliuose yra įtraukiamas į dažnai  turistų lankomų objektų sąrašą, nes tai puiki vieta susipažinti su tuometiniais turtingų žydų maitinimosi įpročiais, paskanauti patiekalų, kokie būdavo tiekiami, švenčiant kalendorines šventes. Apsilankymo metu linksmai ir kiek rimčiau studentai buvo supažindinti su žydų papročiais, kurie glaudžiai siejasi su religija.

5

Po sočių pietų ir nuotaikingo pasakojimo apie žydų gyvenimo ypatumus Užsienio lietuvių jaunimas patraukė „Rūtos 1920“ šokolado muziejaus link. Čia buvo išradingai papasakota, kaip auginamos kavos pupelės, kokios vertingos jos buvo Pietų Amerikoje, iš kur jos ir yra kilusios. XVI a. ispanų istorikas Ovjedo rašė: „Tik turtingas ir kilmingas žmogus gali leisti sau gerti šokoladą, nes jis geria… pinigus.“ Saldainių fabriko „Rūta“ istorija prasidėjo 1913 m. Šiauliuose, kai būdamas 36 metų Antanas Gricevičius nedideliame mediniame name įrengė karamelės virimo katilą. To meto Lietuvoje daugumą verslo įmonių valdė užsieniečiai, tad norėdamas pabrėžti saldainių dirbtuvėlės lietuviškumą, A. Gricevičius pavadino ją tautinio augalo „rūta“ vardu. Čia buvo gaminami karameliniai saldainiai, netrukus pradėti gaminti ir šokoladiniai. Gricevičių šeimos įkurta Rūtos šokolado, pirmiausia, maža parduotuvė, išaugo į stambią įmonę, nors politiniai pokyčiai sovietinėje Lietuvoje neliko šiam verslui abejingi, šiandien ir toliau ją valdo ta pati šeima. Šiam pasakojimui abejingų neliko, o ekskursijos vadovė vos spėjo atsakinėti į smalsių studentų klausimus.

Ekskursija Šiauliuose negalėjo apsieiti be Šiaulių universiteto bibliotekos. Ten ekskursijos dalyvius pasitiko bibliotekos darbuotojos, kurios parodė didžiausią ir sunkiausią knygą Lietuvoje, jos pavadinimas „Aukuras Salduvei“. Išleisti šią knygą sugalvojo žinomas miesto architektas Vilius Puronas Lietuvos tūkstantmečio progai paminėti. Knyga ypatinga tuo, kad joje aprašyta Šiaulių krašto istorija, archeologija ir ateitis.

2

Užsienio lietuvių studentai buvo sužavėti Šiaulių universiteto biblioteka ir jos teikiamomis galimybėmis. Buvo labai džiugu sužinoti, kad čia yra skiriamas nuolatinis dėmesys skaitytojams, turintiems įvairių negalių. Čia įrengtos darbo vietos su reguliuojamo aukščio stalais judėjimo negalią turintiems žmonėms, pasirūpinta specialia teksto didinimo įranga ir kitomis, taip reikalingomis technologijomis.

Bibliotekos fojė eksponuojama Lietuvoje egzistavusi valiuta, nuo Rusijos okupacijos metu naudojamų banknotų iki dar neseniai mūsų piniginėse šiugždėjusių litų. Ypatingo dėmesio susilaukė Centų kambarys, kurio tikslas įamžinti lito valiutą. Ant vienos kambario sienos kabojo iš monetų pagamintas Lietuvos žemėlapis, kuriame gyvenvietės žymimos 50, 20 ir 10 centų monetos, o didmiesčiai – įvairių nominalų litų monetomis. Visus centus susiuntė žmonės, kurie norėjo prisidėti prie idėjos įgyvendinimo.

6

Išaušus antram kelionės rytui, energingos gidės vedami per pusnis ir stiprų sniegą, užsienio lietuvių studentai klausėsi pasakojimo apie Šiaulius garsinantį auksinį berniuką, geraširdę lapę, verkiančios mergaitės statulą, susitikimus prie „Gaidžio“, mažiausią skulptūrą ir paslaptinguosius batus, kuriuos viena studentė bandydama pasimatuoti, privertė leipti juokais visus kelionės draugus. O kaip be pasakojimo apie Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą, kuri prieš 400 metų buvo pastatyta ir nepaisant galybės pokyčių, rekonstrukcijos darbų katedros viduje ir išorėje, ji vis nepaliauja stebinti lankytojų savo grožiu.

Smagiai atsisveikinę ir pamojavę Šiauliams, po truputį studentai artėjo prie Kryžių kalno. Tą dieną jie buvo vieninteliai Kryžių kalno lankytojai. Dauguma jų lankėsi čia pirmą kartą. Nepaprastai ramus ir paslaptingas pasitiko Kryžių kalnas užsienio lietuvius. Apie šį kalną sunku kalbėti, reikia jį pamatyti, paskaityti užrašus ant milijono kryžių. Šimtai tūkstančių lietuvių paliko savo kryželius su viltimis ir prašymais. Užsienio lietuvių studentai, kaip daugelis anksčiau čia apsilankiusių žmonių, atėjo su malda, prašymais, padėkomis ir paliko  kryžių su užrašu: „Brangus Viešpatie, šiandien nubudome sveiki, laimingi ir laisvi savo tėvynėje. Ačiū.“

3

Kelionei artėjant į pabaigą, Užsienio lietuvių studentų klubas apsilankė Šiluvoje – vietoje, kurioje apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Išklausę pasakojimo apie šią vietą, studentai Švč. Mergelės Marijos koplyčioje sukalbėjo Mergelės Marijos litaniją ir prisilietė prie akmens ant kurio buvo pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija.

Besišypsodami, besidalindami įspūdžiais ir kupini naujų jėgų, Užsienio lietuvių studentai patraukė Vilniaus link. Stiprybė ir džiaugsmas aplanko kiekvieną, kuris nepamiršta savo šaknų ir žino, kuo gyveno jo ainiai.

Anastasija Costiuc
Užsienio lietuvių studentų klubas

ULSK nuotr.

Patinka? PasidalinkShare on Facebook0Share on VKEmail this to someoneShare on Google+0Tweet about this on Twitter