Sveiki visi, kuriems kinas yra artimas. Šiandien norėčiau trumpai su Jumis pasidalinti įžvalgomis, mano laisvais apmąstymais, susijusiais su lietuviška kinematografija. Nesu jokia žinovė, todėl neįsižeiskite tie, kas man nepritars. Bet – pradėkime. Mano vardas Olga, esu užsienio lietuvė, gimiau ir augau Kaliningrade lietuviškų šaknų turinčioje šeimoje. Vidurinę mokyklą baigiau Lietuvoje (Vilniaus lietuvių namuose), o dabar tęsiu savo mokslus Rusijoje, Peterburge. Domiuosi kalbomis ir be galo myliu kiną. Todėl tik pamačiusi Petersbergo mieste afišas, skelbiančias apie lietuvių kino dienas – negalėjau abejinga praeiti pro šalį.
Kino centre „Rodina“ (liet. „Tėvynė“) buvo pristatyti šiuolaikinio Lietuvos kino darbai ir garsūs senosios kino mokyklos filmai iš auksinio Lietuvos kino fondo.
Gaila, kad pažiūrėjome tik du filmus, tačiau vienas jų mane ypač nustebino. Tai „Paskutinė vakarienė dviem“ (režisierius: Linas Mikuta, 2016 m.).
Filmo anonsas:
Norėjau plačiau paskaityti apie jo kūrėjus, kritikų bei žiūrovų įvertinimus jau po seanso. Gal pražiopsojau, gal nemokėjau ieškoti? Internete, spaudoje radau tik trumpą informaciją apie režisierių, bet plačiau apie patį filmą – ne. Ieškodama informacijos, radau daug nuorodų į kitus festivalius visame pasaulyje, kur buvo ir bus rodomi lietuviški filmai, tačiau apie peržiūras Lietuvoje – nieko. Gal tėvynėje lietuviški filmai yra rodomi mažai auditorijai, išskirtiniams mėgėjams, kurie žino, kur kreiptis tinkamu laiku? Gyvendama Lietuvoje, nemokėjau atsidurti tarp jų. O gal nebuvo reikalo?
Gaila, kad talentingi jauni lietuvių kūrėjai ieško publikos ne tėvynėje, bet kažkur kitur. Aš nemokėjau jų įvertinti ir pasiekti Lietuvoje, o rusų mentalitetas, tradicijos – kitos. Todėl ne visada gali suprasti mus, lietuvius. Keistai pasijutau, kuomet gerą lietuvišką filmą pamačiau ne Lietuvoje.
Tikiuosi, kad kažkada Lietuva bus pakankamai atvira savo režisieriams, ir gal tada kine nebus „juokingų“ ir banalių lietuvišku komedijų, o atsiras vieta geram kinui. Tokiam, kuris kviestų bent trumpam susimąstyti – ne tik atsipalaiduoti. Gal atsiras vieta. Tikiuosi.
Plačiau su lietuviškais filmais galima susipažinti Lietuvos kino centro internetinėje svetainėje – http://www.lkc.lt/
Olga Savenkova inf., Youtube, Facebook nuotr.
