Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Vilma Vilkytė Žemaitaitienė mokymo įstaigose dirba jau 15 metų, iš jų, 6 metus Lietuvių namuose.
Ji mano, kad ši mokykla yra išskirtinė, bet tuo pačiu ir panaši į kitas mokymo įstaigas: „Mokiniai ir mokytojai išsiskiria bendruomeniškumo dvasia, gebėjimu pastebėti smulkmenas, gebėjimu daug nuveikti, bet panaši į bet kurią Lietuvos mokyklą, nes sprendžia tas pačias problemas, mokosi pagal tas pačias programas.“
Mokytoja teigia, kad mokyklos stipriausia sritis – tradicijų puoselėjimas ir tęstinumas, tačiau linki, kad jos įgytų šių dienų formatą, būtų perkeltos į dabarties tikrovę ir erdvę… Kalbant apie kartų kaitą, teigia, kad tai – natūralus procesas, be kurio nebūtų judėjimo į priekį.
Jis jos neliūdina, tik moko pačių netikėčiausių ir įvairiausių dalykų, nes kiekviena klasė, baigdama mokyklą, palieka kažką po savęs, kažką, iš ko galima pasimokyti ir tobulėti.
Užrašė Martyna Krasauskaitė
—
Tekstas iš prisiminimų leidinio „Sugrįžti. Prisiminti. Tikėti.“, skirto Vilniaus Lietuvių namų mokyklos 25-mečiui paminėti.
2015 metais spalio 2 dieną Vilniaus lietuvių namai šventė savo 25-metį. Jau daug mokinių iš viso pasaulio valstybių peržengė mokyklos slenkstį, varstė klasių duris, trynė mokyklos suolus, išsinešė nemažai žinių, padedančių kurti ateitį bei savarankiškus gyvenimus. Visiems jiems mokykla tapo antraisiais namais.
Tokios jubiliejinės sukakties proga trys mokiniai – Rimas Leonavičius ir Tomas Valkauskas, 2015 mokslo metų abiturientai, bei dabartinė IV gimnazinės klasės mokinė Martyna Krasauskaitė nusprendė padovanoti mokyklai dovaną: įamžinti pedagogų, administracijos, bendrabučio auklėtojų kartais nostalgiškus, kartais linksmus prisiminimus, jų gražias bei liūdnas akimirkas, patirtus jausmus, ateities troškimus.
A. Masiulytės Facebook nuotr. (Mokytoja Vilma Vilkytė- Žemaitaitienė nuotraukoje pirma iš dešinės:)
