Seimui pritarus, lapkričio 19 d. priimtos inicijuotos Pilietybės įstatymo pataisos, užtikrinančios dvigubą pilietybę užsienyje gimusiems lietuvių kilmės vaikams. Vaikai, užsienyje gimę lietuvių ar mišriose šeimose, automatiškai išsaugos Lietuvos pilietybę – jiems nebebus prievolės sulaukus 21 metų rinktis, kurią – Lietuvos ar užsienio valstybės – pilietybę turėti. Už teisės akto pakeitimus balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
Priimtomis pataisomis nuspręsta atsisakyti reikalavimo asmenims, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu, sulaukus 21 metų pasirinkti vieną pilietybę. Iki šiol įstatyme buvo įtvirtinta, kad, jeigu asmuo gimimu įgyja ir kitos šalies pilietybę, tai sukakus 21 metams jis turi pasirinkti, kokios valstybės piliečiu norės būti.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, o išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Galiojančiame Pilietybės įstatyme įtvirtinti devyni atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.
Seime priimtos Pilietybės įstatymo pataisos aktualios lietuvių ar mišriose lietuvių ir užsieniečių šeimose gimusiems vaikams tose valstybėse, kuriose viena ar kita forma taikomas ius soli (žemės arba saulės teisės) principas. Juo remiantis, pilietybė iškart suteikiama konkrečioje šalyje gimusiems vaikams.
Ius soli teisė taikoma JAV, Kanadoje, plačiai paplitęs Pietų Amerikoje (Brazilijoje, Meksikoje, Paragvajuje, Urugvajuje, Venesueloje) ir kitur. Su tam tikrais apribojimais žemės arba saulės teisės principas galioja Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir kitur.
LRS inf.
