Aukštasis mokslas Lietuvoje: kur, kas, kaip, kodėl?

Šiuo metu Lietuvoje veikia 47 aukštosios mokyklos.

Iš keturiolikos valstybinių universitetų labiausiai išsiskiria Vilniaus Universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo Universitetas, Kauno Technologijos Universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Mykolo Romerio universitetas.

Tarp devynių nevalstybinių (privačių) išsiskiria Europos humanitarinis universitetas, ISM, VU Tarptautinio verslo mokykla, LCC Tarptautinis universitetas.

Lietuvoje šiuo metu veikia trylika valstybinių kolegijų – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Kauno technikos kolegija.

Papildomai dar yra vienuolika privačių kolegijų – Vilniaus verslo kolegija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, Socialinių mokslų kolegija, Vilniaus kooperacijos kolegija.

Lietuvoje 90% studentų studijuoja valstybinėse aukštosiose mokyklose ir 10% privačiose.

Reitingai

Klasifikuojant aukštąsias mokyklas parinkti kriterijai gali būtį įvairūs (pvz. konkurencingumas tarptautinėje erdvėje, alumnų kuriama pridėtinė vertė, darbdavių vertinimai, studijų ir mokslo bazės aplinka, pačių studentų įvertinimas ir pan.). Atsižvelgiant į įvairius institucinius šalies reitingus, visos ankščiau paminėtos mokslo įstaigos atsiranda pirmame dešimtuke tarp geriausiųjų.

Tarptautinėje arenoje pagal  „2014–2015 QS World University Rankings” tarp geriausių pasaulio universitetų pateko keturios Lietuvos aukštosios mokyklos. Vilniaus universitetas užėmė 551–600 vietą, 701+ kategorijoje  Vilniaus Gedimino technikos universitetas,  Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno technologijos universitetas. Reikia pažymėti, kad ne visi universitetai pareiškia norą būti reitinguojami dėl savo išskirtinumo ir specifikos.

Besirenkant specialybę, reikia taip pat atkreipti dėmesį į mokslo įstaigos pasiekimus parengiant tam tikros srities specialistus, ar ji atitinka asmeninius lūkesčius.

Populiariausios studijos

Apie 43% stojančiųjų 2014 metais rinkosi socialinių mokslų srities programas, tačiau šių programų populiarumas metams bėgant mažėja. Besirinkusiųjų šias studijas universitetuose ir kolegijose šiemet buvo 3% mažiau nei 2013 m. Medicinos ir sveikatos mokslų bei informacinių technologijų ir informatikos studijų krypčių populiarumas didėja. Pageidaujančių studijuoti mediciną ir su ją susijusiais mokslus palyginus su 2013 metais padidėjo maždaug 3%, o siekiančių studijuoti programų sistemas padidėjo 1%.

lama bpo jpeg
LAMA BPO duomenys

2013–2014 mokslo metų pradžioje šalies aukštosiose mokyklose studijavo 5,5 tūkst. studentų užsieniečių, jie sudarė 3,7 % visų šalies aukštųjų mokyklų studentų. Daugiausia studentų užsieniečių atvyko iš Baltarusijos (31,6 %), Ispanijos (5,4 %), Rusijos Federacijos (4,8 %), Indijos (4,3 %), Nigerijos (4 %) ir Ukrainos (3,5 %). Iš jų apie 200 užsienio lietuvių kilmės jaunimas. Daugiausia užsienio lietuvių atvažiuoja iš kaimyninių šalių: Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ir Kaliningrado, kur ir veikia lietuviškos mokyklos ar lituanistiniai centrai.

Jie dažniausiai rinkosi verslo administravimo, medicinos ir humanitarinių mokslų studijas.

2014 m. bendrajame priėmime į visas aukštąsias mokyklas užsiregistravo 39 712 asmenų, o priėmimo sąlygas tenkino ir konkurse dalyvavo 34 431 stojantysis. Iš jų tik 21 247  metų abiturientai. 14,8 tūkst. iš įstojusių už mokslą nemoka, o 12,2 tūkst. – moka. Svarbu žinoti, kad priėmimas vyksta trimis etapais ir po bendrojo priėmimo universitetai ir kolegijos vilioja iki pat rugsėjo pirmosios.

Per metus Lietuvos universitetuose vidutiniškai 20 tūkstančių studentų įgyja bakalauro laipsnį, 8 tūkstančiai magistro, 360-400 mokslo daktaro laipsnį

Užsieniečiai, stodami į Lietuvos aukštąsias mokyklas turi pateikti Studijų kokybės vertinimo centro (www.skvc.lt) atliktą įgytos kvalifikacijos įvertinimą. Jis yra reikalingas, nes dėka jo yra nustatomi užsienyje baigtų mokomųjų dalykų, reikalingų konkursiniam balui apskaičiuoti, atitikmenys Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų dalykams. Išeivijai ir lietuvių kilmės užsieniečiams pridedamas 1 papildomas balas, dar 1 papildomas balas pridedamas asmenims, baigusiems šias mokyklas: Vasario 16-osios gimnaziją, Punsko Kovo 11-osios bendro lavinimo licėjų, Maskvos Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą, Rygos lietuvių vidurinę mokyklą, Pelesos privačią bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą lietuvių mokomąja kalba, Rimdžiūnų vidurinę mokyklą lietuvių dėstomąja.

Siekdamas valstybės finansuojamos vietos, stojantysis turi pateikti prašymą Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas metu. Plačiau apie Bendrojo priėmimo organizavimą www.lamabpo.lt

Į magistrantūros studijas priimami asmenys, baigę bakalauro studijas ir turintys ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Asmenys, įgiję reikiamą kvalifikaciją ne Lietuvos aukštojoje mokykloje, privalo Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrui pateikti Studijų kokybės vertinimo centro bei LR švietimo ir mokslo ministerijos sprendimą dėl užsienyje įgyto aukštojo mokslo išsilavinimo vertinimo ir pripažinimo (www.skvc.lt).

Daugiau informacijos – http://www.lamabpo.lt/turinys/bendrasis-priemimas/%C4%AFgijusiems-i%C5%A1silavinim%C4%85-u%C5%BEsienyje

Šaltiniai: Statistikos departamentas, LAMA BPO, EUROSTAT

Parengė Irena Kowalewska

Patinka? PasidalinkShare on Facebook
Facebook
0Share on VK
VK
Email this to someone
email
Tweet about this on Twitter
Twitter