Iš ciklo prisiminimai apie „Lietuvių namus”: Antonina Nastasenko

Į „Lietuvių namų“ mokyklą su jaunesniais broliu ir sesute atvažiavome 1992 metais. Tada dar net neįsivaizdavau, kokia reikšminga man bus ši mokykla…

Ta rugsėjo 1-oji buvo ypatinga, viską prisimenu, lyg būtų vakar – nauja aplinka, daug nepažįstamų žmonių, kalbančių nesuprantama kalba ir daug atvažiavusių mokinių, su kuriais greičiau norėjosi susipažinti. Pagaliau atėjo mūsų klasės auklėtoja Viktorija, maloniai nustebome – tokia jaunutė, pradėjo pasakoti apie mokyklą ir bendrabutį, vis gražiai šypsojosi, taigi, pasilikti be mamos visiems mokslo metams jau nebebuvo taip baisu.

lietuviu namai sena nuotrauka
Vilniaus Lietuvių namai. Maždaug 2002 m. Mokinių archyvo nuotr.

Dienos mokykloje bėgo labai greitai, turėjau daug įdomios veiklos – dainavau mokyklos chore, lankiau rankdarbių būrelį, susiradau čia daug draugų. Atsimenu, kaip laukdavau, kada pasibaigs vasaros atostogos, kad galėčiau susitikti su klasiokais, su mylimais mokytojais. Prisimenu mano pirmąją lietuvių kalbos mokytoją Romutę, jos dėka pramokau lietuvių kalbos pagrindų. Su kita lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja taip pat labai pasisekė, nuostabi mokytoja – Nijolė Vyšniauskienė, su kuria norėčiau susitikti ir paplepėti prie arbatos puodelio, prisiminti tuos gerus laikus, kai buvome mokiniai, kaip mokytoja mus vesdavo į įdomias pažintines ekskursijas, pasakojo apie Lietuvą, svarbius jos veikėjus, ugdė meilę Tėvynei. Taip pat labai mėgstami buvo biologijos mokytoja Valentina Švager, dailės mokytoja Živilė Šimilevičienė, matematikos mokytoja Irena Kupčinskienė, fizikos mokytojas Stanislovas Balvočius. Kadangi mokytojai visada buvo draugiškai ir linksmai nusiteikę, jų pamokas lankiau su didžiuliu malonumu. Prisimenu ir paskutinį skambutį, kiek prieštaringų jausmų tada draskė širdį: labai liūdna buvo išsiskirti su mokykla ir tuo pačiu metu džiaugiausi, kad prasidės naujas savarankiško gyvenimo laikotarpis, tuo labiau kad į tą naują gyvenimą žengiau su savo būsimu vyru, suolo draugu.

Antonina Nastasenko
Antonina Nastasenko. Asmeninio archyvo nuotr.

Džiaugiuosi, kad mokykla sėkmingai gyvuoja jau daugelį metų ir šį pavasarį švęs 20-ąjį gimtadienį! Ta proga būtinai pasistengsiu atvykti su savo šeima, juk taip norisi nors akimirkai sugrįžti į savo paauglystę…

Norėčiau padėkoti visiems „Lietuvių namų“ mokytojams ir auklėtojoms, kad įdėjo tiek daug pastangų į kiekvieno vaiko asmenybės ugdymą, juk tai didžiulis ir atsakingas darbas.

Antonina Nastasenko (Kolodinskaitė), VIII laida

Patinka? PasidalinkShare on Facebook
Facebook
0Share on VK
VK
Email this to someone
email
Tweet about this on Twitter
Twitter