Irena Kowalewska
Užsienio lietuvių studentų klubas (toliau – klubas – red. pastaba) – organizacija, vienijanti visą lietuvių kilmės jaunimą, kuris dėl įvairių priežasčių gyveno užsienyje, bet apsisprendė grįžti bei tęsti mokslus Lietuvos aukštosiose mokyklose. Klubo tikslas – padėti studentams atrasti save šioje jų kelionėje į Tėvynę: suteikti visą reikalingą informaciją ir padėti susitvarkyti studijų dokumentus, džiuginti pažintinėmis kelionėmis, spektakliais, apsilankymais muziejuose ar filmų vakaruose. Klubo darbuotojai ir jo nariai padeda adaptuotis naujoje aplinkoje, kurią dažnai pažįsta tik iš tėvų pasakojimų ar trumpų vasaros apsilankymų pas senelius. Taip pat stengiasi mažinti atsiradusius kultūrinius skirtumus, padeda studentams burtis, dalintis patirtimis, pamąstymais, remia juos ir jų idėjas.
Užsienio lietuvių studentų klubo nariai yra kūrybingi, aktyvūs, iniciatyvūs žmonės. Tai pilietiškas jaunimas, kuris moka ne tik labai linksmai leisti laiką kompanijoje, mokytis ne prasčiau už kitus studentus Lietuvos universitetuose, bet ir aktyviai domisi Lietuvos praeitimi, papročiais ir kultūra.
Šiuo metu Užsienio lietuvių studentų klubas vienija apie 320 studentų iš 20 skirtingų pasaulio šalių. 152 iš jų gauna Valstybinio studijų fondo mokslo ir socialines stipendijas. Klubo simboliu išrinkta tautiška klumpė, kuri visada keliauja su klubu ir nariais. Ji mėgsta ir nori atsidurti visur, kur gyvena lietuviai bei leidžia savo laiką. Jos misija apjungti visus užsienio lietuvius ir priminti jiems, iš kur yra kilę. Svarbiausia, ji primins jiems apie Lietuvą. Po visų savo kelionių, susitikimų su įdomiais žmonėmis, klumpę kiekvienas galės pasikviesti pas save į svečius, perduoti draugams ar to krašto lietuvių bendruomenei. Tik reikia parašyti kelis sakinius, kur ir su kuo ji yra, ir būtinai ją nufotografuoti . Tuomet nuotraukas prašytume siųsti adresu Irena@lnamai.lt arba ulsklubas@gmail.com. Savo nuotraukas bei klumpės viešnagę jūsų krašte rasite tinklalapyje www.ulsklubas.lt, o klumpė keliaus toliau pas kitus pasaulio lietuvaičius.
Tinklapis sukurtas tam, kad informuotų užsienio lietuvių studentus bei visus pasaulio lietuvius apie galimybę gyventi ir mokytis Lietuvoje. Jau dabar www.ulsklubas.lt galite skaityti studentų, baigusių „Vilniaus Lietuvių namus“ įdomius prisiminimus, sužinoti apie Užsienio lietuvių studentų klubo ir klumpės keliones, veiklą, surasti visą dominančią informaciją, kuri reikalinga stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
Svetainėje www.ulsklubas.lt studentai patys gali rašyti straipsnius, apie tai, kas juos domina – šis internetinis puslapis yra atviras visiems pasaulio lietuviams bei jų mintims. Mūsų tinklapis – puiki vieta jūsų kūrybai, poezijai, prozai – nesidrovėkite ir pasidalinkite su kitais savo talentu – mums ir kitiems lietuviams įdomi jūsų veikla.
Nesenai Užsienio lietuvių studentų klubas lankė Punsko – Seinų – Suvalkų trikampį.
„Lietuvių tautinė kultūra Lenkijos teritorijoje“
Ankstyvas spalio 19 dienos rytas. Sunku keltis ankstyvą rytą, ypač kuomet prisimeni penktadienio vakarą, visą darbo ir mokslo savaitę. Tačiau trisdešimt užsienio lietuvių studentų susirinko prie Petro ir Povilo bažnyčios ir sulipo į autobusą: dviem dienoms visi kartu važiuosime į Punsko – Seinų – Suvalkų trikampį! Anksti reikia išvažiuoti, nes dienos programa labai įtempta, o norisi visur suspėti. Jau dešimtą valandą buvome Punske, prie Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo parapijos bažnyčios. Susipažinome su miestelio istorija, jo gyventojų istorijomis, aplankėme Punsko Senąją Kleboniją, kurioje šiuo metu yra įrengtas tautodailės muziejus. Tada apvažiavome Punsko miestelį: iš visų pusių ir nukeliavome prie žinomo šio krašto knygnešio Jono Matulevičiaus paminklo. Nukeliavome ir iki Eglinės piliakalnio, kur mus pasitiko šių žemių savininkas ponas Benas Jankauskas. Tada mūsų laukė užsiėmimai tautodailės Punsko mokyklos bendrabutyje.
Ten išmokome daryti sodus, pinti juostelės, karpyti užuolaidėles. Sužinojome raštų reikšmes ir jų svarbą kasdieniame gyvenime. Vakarėjant nešini savo rankdarbiais, sodais ir juostelėmis, nuvažiavome prie Seivų ežero pas ponią Daliciją Šuščevičiūtę. Šeimininkė ir jos tėveliai labai maloniai mus pasitiko, skaniai pavaišino ir apnakvydino savo sodyboje.
Vakare mūsų laukė susitikimas su Punsko krašto jaunimu, pirtis, kubilas ir ilga vakaronė. Mūsų studentai papasakojo susirinkusiems istorijas apie šalis ir vietas, iš kurių jie yra atvykę į Lietuvą. Nepaisant to, kad rudens naktis šalta ir lapai ant medžių vos laikosi, kai visi gerai įsilinksmino, atsirado drąsuolių, kurie išsimaudė Seivų ežere.
Kitą dieną nuvažiavome į Krasnagrūdos dvarą, kuriame 1926-1935 metais dažnai lankydavosi Česlovas Milošas (Czesław Miłosz), Nobelio premijos laureatas, žinomas poetas ir prozininkas.
Išvykę iš gražiai restauruoto dvaro, pakeliui į Vygrius, sustojome pasižiūrėti dviejų lietuviškų – Berznyko ir Žagarų – bažnyčių, aplankėme Berznyko kapinaites, kuriose palaidoti Lietuvos kariuomenės savanoriai. Paskui grožėjomės Vygrių bažnyčia ir iš šventoriaus atsiveriančia nepaprastai vaizdinga panorama. Iš Vygrių nuvažiavome į Suvalkus, pamatėme miesto Rotušę, prie kurios dar 1920 metais pleveno lietuviška vėliava, pamatėme Lenkijos lietuvių bendruomenės „Vienybė” klubą, bažnytėlę, kurioje vyksta lietuviškos mišios.
Vėlai grįžome atgal į Vilnių. Kelionė buvo labai turininga. Gidė, Anastazija Sidarienė, tas dvi dienas lydėjusi mus po šį kraštą, papasakojo daug įdomių dalykų. Juk čia, pasienyje, žmonių gyvenimo istorijos sudėtingos, persipynusios tautos, kalbos ir tradicijos, dažnai keitėsi valdžios, dažnai vis kitoje vietoje buvo nubrėžiama tarpvalstybinė siena. Sužinojome ir pamatėme, kaip gyvena lietuviai šioje apskrityje, kaip jie gražiai ūkininkauja, kaip puoselėja savo kalbą, dainas, papročius, ir neleidžia vietiniams vaikams užmiršti, kad nuo seno čia gyveno baltų gentys. Norėtume padėkoti Anastazijai Sidarienei, Benui Jankauskui, mieloms moterimis, kurios išmokė mus karpyti ir daryti sodus, visai Šuščevičių seimai. Be Jūsų svetingumo ir noro pasidalinti savo patirtimi mums nebūtų buvę taip įdomu. Dar kartą ačiū.
